Cirkas




Valstybės gynimo taryba pritarė poligonų steigimui Tauragės ir Šilalės rajonuose

poligonasValstybės gynimo taryba (VGT) trečiadienį pritarė, kad būtų kuriami du nauji nedideli poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose.

„Valstybės gynimo tarybos nariai pritarė dviejų (...) poligonų įsteigimui Tauragės ir Šilalės rajonuose. Numatomos vietos būtų tinkamos kuopos dydžio vieneto manevrui“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Taryba taip pat rekomendavo šiems dviem objektams suteikti valstybinės reikšmės statusą, juos steigiant panaudoti teisinį reguliavimą, leidžiantį darbus atlikti sparčiau, koks jau taikytas kuriant Rūdninkų poligoną Šalčininkų rajone.

Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno teigimu, bus steigiami du lengvieji manevriniai poligonai.

„Žinote, kad mūsų poreikis treniravimosi erdvių yra didžiulis, daugėja sąjungininkų, reikia treniravimosi erdvių ir mūsų karinėms pajėgoms, čia pirmiausia Žemaitijos brigadai būtų didžiulis palengvinimas“, – tvirtino jis.

Anot ministro, naujieji poligonai galėtų talpinti nuo kuopos iki bataliono karinius vienetus.

Ministerijos duomenimis, Tauragės rajone poligonas užims 4304 hektarus ploto, Šilalės – 2677 hektarus.

Ieškant vietos poligonams, L. Kasčiūno teigimu, orientuotasi į teritorijas, kur dominuoja valstybinė žemė, yra mažai privačių sodybų.

„Penkios sodybos per abu poligonus, o jeigu sodybų savininkai nesutiktų ir norėtų likti, mes galime tas sodybas iškirpti ir palikti, kadangi tai nebus šaudymo poligonai, tai bus lengvieji poligonai, tai lengvai suderinama, kaip ir nebus uždrausta lankyti poligonuose žmonėms. Tik medžioklė bus uždrausta“, – aiškino ministras.

Anot Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, šie poligonai neturės visiško karinės teritorijos statuso – juose nebus šaudyklų, nevyks kovinis šaudymas, nevažinės sunkioji karinė technika.

„Išankstinės konsultacijos vyko, pristatėme šitas teritorijas ir savivaldybių vadovams, ačiū jiems už geranorišką požiūrį. Aišku, dar gali būti įvairių diskusijų su medžiotojais dėl jų plotų, bet manome, kad tikrai nacionalinis interesas turėti Lietuvoje naujų poligonų yra ypač svarbus“, – sakė ministras.

Jis akcentavo, kad dėl steigiamų poligonų vietos gyventojų gyvenimo kokybė nenukentės, atvirkščiai, žadama pagerinti vietos kelių infrastruktūrą, sukurti daugiau darbo vietų.

„Tikrai stengsimės globoti tas poligonines savivaldybes, kurios prisiima tam tikrą infrastruktūrinę naštą ir su jais kartu dirbame, kad ir žmonės būtų patenkinti, ir būtų atliepta kariniams poreikiams“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, Krašto apsaugos ministerija jau yra parengusi specialius įstatymų projektus dėl poligonų steigimo, jie artimiausiu metu turėtų pasiekti Vyriausybę, o pratęstoje pavasario sesijoje – ir Seimą.

Ministras tikisi, kad įstatymai bus priimti rudens sesijoje ir rudenį bus pradėti poligonų kūrimo darbai.

„Manau, per metus poligonai bus pasiruošę veikti“, – prognozavo krašto apsaugos ministras.

Tauragės rajone veikia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Šilalės rajone – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.

L. Kasčiūnas pabrėžė, kad įsteigus du naujus poligonus, nedingsta didžiojo poligono poreikis.

„Lietuvai dar reikia poligono brigados dydžio vienetams“, – pažymėjo jis.

Naujų vietų poligonams Lietuvos pareigūnai žvalgosi šaliai priimant vis daugiau sąjungininkų pajėgų ir plečiantis pačios šalies ginkluotosioms pajėgoms.

Lietuva kuria nacionalinę diviziją, siekia, kad pilną operacinį pajėgumą ji pasiektų 2030 metais.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukraina, Vilnius su Berlynu sutarė dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Berlynas tą planuoja padaryti iki 2027 metų, didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkų poligone. Lietuva per tą laiką žada parengti reikalingą infrastruktūrą.

Lietuvoje taip pat yra rotuojamas amerikiečių karių batalionas.

Lietuva taip pat ketina palaipsniui pasiruošti visuotiniam šaukimui, birželį Seimas priėmė karo prievolės reformą, kuri padidino šauktinių skaičių.

Valstybės gynimo tarybą sudaro prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Ji svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynimo klausimus.

BNS nuotr.

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

 

 

 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode